NOVATURAS - Žiemos kelionės - Marokas - NAUJIENA!

 Kelionės į Maroką

  

Marokas - stebuklų, egzotikos ir konrastų šalis

KELIONĖS Į MAROKĄ PAIEŠKA



Apie Maroką

Dosjė
Plotas – 458 730 kv. km, be Vakarų Sacharos (252 120 kv. km) teritorijos
Gyventojų – 33 197 mln. (2012 m.)
Sostinė – Rabatas
Valiuta – Maroko dirhamas
Kalba – arabų. Neoficiali antroji Maroko kalba – prancūzų, versle vartojama kaip pagrindinė
Religija – 98,7 proc. sudaro musulmonai-sunitai, 1,1 proc. – krikščionys, 0,2 proc. – judėjai

Ką kalba istorija?
Pirmieji XII amžiuje pr. Kr. šiose teritorijose pasirodė finikiečiai, kurie įkūrė čia kelias kolonijas, vėliau atitekusias kartaginiečiams. Nuo II amžiaus pr. Kr. šias žemes užėmė romėnai. I amžiuje pr. Kr. įkuriama trumpai gyvavusi Mauretanijos valstybė, kurią valdė romanizuotas berberas Juba II (25 pr. Kr.–23 m. e.) ir jo sūnus Ptolemajus (23–41 m.). 429 metais šiandieninio Maroko teritoriją, vis dar priklausiusią Romai, užgrobė vandalų gentys, o dar po šimto metų čia įsigalėjo bizantiečiai.
682 metais Šiaurės Afriką pradėjo nukariauti arabai, kurių valstybė klestėjo XI–XIII amžiuje. Valdant Almochadams, Marokas buvo didžiulės imperijos centras, išsiplėtęs per dabartinio Alžyro, Libijos, Tuniso, Ispanijos ir Portugalijos žemes, bet, žlugus dinastijai, žlugo ir imperija. Maroko atgimimas vyko XVI–XVII amžiais. Ypač šalis klestėjo valdant sultonui Achmedui al Mansurui az Zachabui, kurio valdymas dar vadinamas šalies aukso amžiumi. XVIII–XX amžiaus Marokas vadinamas piratų valstybe, nes tuo metu daugelį miestų valdė piratai. 1859–1860 metais Maroką buvo užgrobusi Ispanija, bet į jį taikėsi ir Prancūzija, kuri 1904 metais gavo dalį, o 1912 – daugumą šalies teritorijos.
682 metais Šiaurės Afriką pradėjo nukariauti arabai, kurių valstybė klestėjo XI–XIII amžiuje. Valdant Almochadams, Marokas buvo didžiulės imperijos centras, išsiplėtęs per dabartinio Alžyro, Libijos, Tuniso, Ispanijos ir Portugalijos žemes, bet, žlugus dinastijai, žlugo ir imperija. Maroko atgimimas vyko XVI–XVII amžiais. Ypač šalis klestėjo valdant sultonui Achmedui al Mansurui az Zachabui, kurio valdymas dar vadinamas šalies aukso amžiumi. XVIII–XX amžiaus Marokas vadinamas piratų valstybe, nes tuo metu daugelį miestų valdė piratai. 1859–1860 metais Maroką buvo užgrobusi Ispanija, bet į jį taikėsi ir Prancūzija, kuri 1904 metais gavo dalį, o 1912 – daugumą šalies teritorijos.

Nacionalinė virtuvė
Kuskusas – smulkinti ir apvolioti miltuose grūdai arba manai, ruošiami garuose. Negali būti valgomas šaltas.
Charira – tiršta avienos sriuba su pupomis ir prieskoniais.
Tadžinas – ant specialaus stovo su anglimis moliniame dubenyje, uždengiamame kūgio formos dangčiu, troškinama aviena, vištiena arba jautiena (gali būti ir žuvis) su daržovėmis.
Ksra – tradicinė duona.
Harisa – aitriųjų pipirų padažas.

Apgyvendinimo ypatumai
Maroko viešbučiai kategorizuojami žvaigždutėmis. Lyginant su Europos viešbučiais, jie yra paprastesni (ypač 2–3 žvaigždučių viešbučiai), senesnės statybos, nemodernūs, o jų interjerams dar retai naudojamos šiuolaikinės apdailos medžiagos. Vis dėlto daugelio 4 ir 5 žvaigždučių viešbučių aplinka nuostabiai išpuoselėta: erdvūs sodai, fontanai, baseinai. Kiekvienas iš viešbučių atrodo kaip atskiras botanikos sodas. Dažnai viešbučių bendro naudojimo zonos (restoranai, vestibiuliai) puošiamos gyvų rožių puokštėmis. Ypatingas Maroko viešbučių bruožas – išskirtinė architektūra, marokietiškas stilius su daug spalvų ir detalių.

Pravartu prisiminti
Darbo laikas.Parduotuvių: 9.00–12.30 ir nuo 16.00–19.30 val. Didieji prekybos centrai veikia nuo 9.00 iki 22.00 val. Mažesnės parduotuvės griežtų darbo laiko taisyklių neturi. Agadyre dažniausiai didžiosios parduotuvės dirba iki 22.00 val., kai kurios užsidaro anksčiau. Prekyvietės atidaromos ir uždaromos atsižvelgiant į vietą ir turistų gausą, dažniausiai jose prekiaujama iki 21.00 val., bet apie tai sprendžia savininkai. Bankų darbo laikas: 8.30–11.15 ir 14.15–16.00 val.
Arbatpinigiai. Parduotuvių: 9.00–12.30 ir nuo 16.00–19.30 val. Didieji prekybos centrai veikia nuo 9.00 iki 22.00 val. Mažesnės parduotuvės griežtų darbo laiko taisyklių neturi. Agadyre dažniausiai didžiosios parduotuvės dirba iki 22.00 val., kai kurios užsidaro anksčiau. Prekyvietės atidaromos ir uždaromos atsižvelgiant į vietą ir turistų gausą, dažniausiai jose prekiaujama iki 21.00 val., bet apie tai sprendžia savininkai. Bankų darbo laikas: 8.30–11.15 ir 14.15–16.00 val.
Transportas.Kurortuose populiariausia susisiekimo priemonė – taksi. Važiuoti taksi nėra brangu. Dėl kelionės kainos siūloma tartis prieš įsėdant į taksi. Mažuose taksi automobiliuose Petit taxi yra įrengti taksometrai, tik įlipus į taksi būtinai reikia atkreipti dėmesį ar taksi vairuotojas jį įjungė. Kitu atveju atvažiavus į nurodytą vietą teks mokėti vairuotojo pasakytą sumą, kuri bus daug didesnė už realią.
Apribojimai.Griežtai draudžiama fotografuoti ir filmuoti karinius bei kitus valstybinės paskirties objektus, taip pat bet kokius uniformuotus pareigūnus. Vietiniai gyventojai mėgsta fotografuotis už atlygį, t. y. 3–5 dirhamus, bet prieš tai būtinai reikia jų atsiklausti.
Maroke draudžiama kritiškai kalbėti apie karalių, jo šeimą, monarchijos koncepciją, Maroko teises į Vakarų Sacharos teritorijas, aptarinėti karaliaus valdomą turtą. Pagal Maroko Konstitucijos 2 straipsnį, monarchas yra visų šalies musulmonų religinis lyderis, svarbiausias nacijos atstovas, jos vienybės simbolis, šalies gyvybingumo ir tvirtumo garantas.
Lauktuvėms.Prieskoniai, datulės, keramikos, odos, metalo dirbiniai, audiniai, skaros, skraistės, kilimai, papuošalai, kosmetika iš argano aliejaus, vynas.

Pajuskite Maroką
Aplankykite didžiausią pasaulyje Sacharos dykumą, Marakešą, pamatykite autentišką miesto mediną su jos gyventojais, amatais ir senąja architektūra bei vieną žymiausių aikščių pasaulyje – Džemą al Finą (Jemma El Fna), kur renkasi burtininkai, kerėtojai, fokusininkai, pasakoriai, šokėjai, artistai.
Nė vieno abejingo nepalieka Essaouira – nuostabus kurortas ant jūros kranto, kadaise buvęs portugalų ir ispanų jūros uostas, didžiausias Maroko miestas Kasablanka, dar vadinamas šalies verslo sostine, taip pat snieguotos Atlaso kalnų viršūnės ir, žinoma, Atlaso kalnų papėdėje įsikūręs Fesas, laikomas Afrikos Atėnais, nes tai karalių miestas. Ramiai išgerkite saldžios mėtų arbatos.



Marokas - tai tūkstančio karalysčių šalis

Marokas – stebuklų žemė, kur saulė beprotiškai kaitina, vėjas švelniau už motinos rankas glosto Jūsų kūnus, o žmonės, kaip niekur pasaulyje, paslaptingi. Šalies dvasia slypi jos architektūriniuose ir dailės paminkluose. Marokas – tai mažučiai uždari kaimeliai kalnuose, flamingų kolonijos netoli Agadyro, neįveikiamų tvirtovių grandinės ten, kur, rodos, niekas nenorėtų gyventi, į Timbuktu vedančių karavanų kelio pradžia, romėnų miestų griuvėsiai, Chasano II mečetė Kasablankoje, snieguotos Atlaso kalnų viršūnės ir t. t.
Maroko veidas – nepastovus, jis nuolat kinta, tobulėja. Maroko miestai taip skiriasi vienas nuo kito, jog atrodo, kad jie išdygo skirtingoje dirvoje ir juos statė skirtingos tautos. Taip įvyko galbūt todėl, kad ši berberų ir arabų šalis sutalpino savyje ir antikinio pasaulio turtus, ir Judėjos verslininkų pasiekimus, ir nuo Ispanijos inkvizicijos pabėgusių mokslininkų idėjas. Maroko krantus nuo senų senovės lankė romėnai, graikai, finikiečiai.
Kraštovaizdis šalį daro išskirtinę: smulkaus smėlio paplūdimiai pereina į unikalias gatves, šios išauga į kvartalus, iš kurių susideda miestai. Maroko karalystę beveik iš visų pusių supa žalumynai, kuriuos pakeičia smėlėtoji karalienė Sachara. Čia išvysite ir neaprėpiamą dykumą, ir snieguotas viršūnes, ir vešlią augaliją oazėse.
Maroko pasididžiavimas – beveik šalies centre dunksantys Atlaso kalnai (aukščiausia viršūnė yra 4165 m aukščio). Žemė aplink kalnus tarsi kaitrios saulės nuspalvinta raudonai. Tipiškas šių vietų vaizdas – kalnų oazės su palmių giraitėmis. Nuo kalnų iki vandenyno plyti lygumos. Pavasarį jos pasidengia tūkstančiais laukinių gėlių: žydi vilkdalgiai, aguonos, narcizai, medetkos, Afrikos žibuoklės – sanpaulijos, kurios pas mus auginamos kambariuose.
Maroke turistai susiduria su visais Rytams būdingais gundymais. Margos šalies turgavietės yra tikri tautodailės lobynai. Ypač gražūs odos dirbiniai, sidabro papuošalai, rankomis austi kilimai. Šalyje dar ir dabar lipdomi aukšti ąsočiai – tipiški senoviniai indai vandeniui nešioti. Marokietės iš ožkų vilnų audžia nuostabius įvairiaspalvius kilimus, liaudiškuose raštuose dominuoja raudona – gyvenimo – spalva. Rankdarbiai įamžina Maroko gyvenimą: palmės ant kilimų simbolizuoja dykumas, pusmėnuliai – islamą.
Vaikščiodami siauromis ir painiomis senų miestų gatvelėmis, kur prasilenkti gali tik du nešuliais apkrauti kupranugariai, pasijusite tarsi nepažįstamoje tolimoje karalystėje. 



Vardas:
El. paštas:
Telefonas:
Jūsų užklausimas:
 
 
 
Užsisakykite naujienas el. paštu